LRT Plius

Kalbos ribos - nauja TV laida, puoselėjanti mūsų kalbos kultūrą. Tai laida kuri pažvelgs į mūsų lietuvių kalbą iš šiuolaikinio pasaulio perspektyvos - kaip mūsų kalba keičiasi ir kinta, kiek mes ją turim saugoti, o kiek leisti jai keistis ir modernėti? Kokia yra šiuolaikinė lietuvių literatūra? Apie ką kuria ir rašo jaunieji kūrėjai? Kaip mūsų kalbai įtaką daro pasaulio aktualijos? Tai laida apie kalbos iššūkius 21 amžiuje ir apie kompromisus susikalbėti, kad ir kiek skirtingo pobūdžio kalbų mus suptų moderniame pasaulyje.

Ketvirtame sezone rūmuose atskleidžiamos paslaptys, kurios vėl įžiebia keršto troškimą ir kelia grėsmę Chanos ir Manuelio meilei. Chana vis dar siekia atkeršyti už motinos mirtį, tačiau jos planams trukdo ir didėjantys socialiniai neramumai.

Dokumentinių apybraižų ciklas pasakoja apie dešimt ryškiausių XX a. moterų, pakeitusių Lietuvos istoriją. Politikės, diplomatės, verslininkės, medikės, mokslininikės, sportininkės... Moterys, kurių veikla turėjo milžinišką įtaką Lietuvos valstybės, kultūros, politikos ir net karybos raidai, bet, dėl iki šiol vyraujančio pernelyg "vyriško" požiūrio į istoriją, likusios savo vyrų, brolių, viršininkų ar bendradarbių šešėlyje. Dešimt unikalių, dažnai tragiškų gyvenimo istorijų - kartais kupinų kvapą gniaužiančių nuotykių, dvasios tvirtybės ir beprotiškos drąsos, o kartais - neįsivaizduojamo pasiaukojimo savo tikslui, atkaklumo ir užsispyrimo, braunantis per patriarchalinės visuomenės moterų kelyje suręstas kliūtis.

Svarbiausios naujienos iš Lietuvos ir pasaulio – ne tik iš sostinių, bet ir atokiausių kampelių, informacija tiesiogiai iš įvykių epicentro, argumentų kaktomuša, interviu su dienos herojais tiesioginiame eteryje.

Nauja aktualių pokalbių rubrika žiūrimiausioje informacinėje laidoje "Panorama". Svarbiausius dienos įvykius apžvelgs ir su pašnekovais diskutuos penki žurnalistikos profesionalai – Audrius Matonis, Indrė Makaraitytė, Nemira Pumprickaitė, Rita Miliūtė, Vladimiras Laučius.

Programoje pasakojamos baltarusių gyvenimo istorijos, rodoma ką jie veikia ir kaip jaučiasi Lietuvoje. Daugelis baltarusių buvo priversti palikti savo šalį ir persikelti gyventi į skirtingas šalis. Kiekvienas turi savo istoriją ir savo mintis ateičiai. Kažkas jau sukūrė savo verslą ir aktyviai jį plėtoja, kažkas organizuoja kultūrinį gyvenimą savo tautiečiams ir kitų šalių piliečiams.

"Stop juosta". Virsmo ir laisvės architektūra. Lietuviai emigracijoje ir jų išgyvenimo istorijos. Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Pietų Afrikos respublika. 20 TV dokumentinių apybraižų apie emigrantų kovą už Lietuvos laisvę.

Programa vaikams ir visai šeimai, padedanti geriau pažinti savo šalies gamtą ir nuo mažens ugdyti pagarbą jai.

Kartais užtenka vieno žmogaus, kad imtų rastis pokytis - o kai susiburia keli, gimsta bendruomenė. "Bendrystės istorijos" seka paskui tuos, kurie keičia aplinką, įkvepia kitus, suburia bendrystei. Tai - įkvepiantis pasakojimas apie atsakomybę, iniciatyvą ir vietinę lyderystę. Nes visuomenė stipri tiek, kiek stiprios jos bendruomenės. Vieni buriasi socialinėms, kultūrinėms, meno veikloms, kiti - sportui ir judėjimui, tačiau visus vienija tikėjimas bendrystės svarba šiandien. Čia svarbus kiekvienas - ir tas, kuris imasi veikti, ir tas, kuris prisideda tyliai.

Populiariausia LRT RADIJO informacinė programa. Laidoje skamba aktualiausia informacija, orai, spaudos apžvalga, politinės, socialinės, verslo bei kultūros naujienos, ekspertų komentarai, naujienų tarnybos žurnalistų parengti reportažai.

Analitinė diskusijų laida, kurioje platus ekspertų ratas apžvelgia aktualiausią temą ir ieško sprendimų. Dinamiškoje valandinėje laidoje klausytojas gali apie problemą išgirsti plačiai, išnagrinėtą įvairiais pjūviais.

Populiariausia ir ankstyviausia Lietuvoje ryto informacinė laida kiekvieną darbo dienos rytą žiūrovams siūlo tai, kas svarbiausia ryte: naujausias žinias, sporto pranešimus, spaudos apžvalgas, išsamią orų prognozę, pokalbius su studijos svečiais aktualiausiomis nūdienos temomis.

Tai laida apie ketvirtą pagal dydį tautinę bendriją mūsų šalyje - ukrainiečius, jų gyvenimą Lietuvoje išlaikant ukrainietiškąją tapatybę ir puoselėjant gimtosios šalies tradicijas. Laidoje kalbinami ne vienerius metus Lietuvoje gyvenantys ukrainiečiai ir saugų prieglobstį čia radę karo pabėgėliai, atspindimos skaudžiausios jų gyvenimo akimirkas kovoje už laisvę ir pasiryžimas padėti savo šaliai, kad ir kas nutiktų. Laidos herojai kviečia prisidėti prie bendros kovos iki pergalės. Pasakojama ir apie ryškiausias lietuvių pagalbos Ukrainai iniciatyvas, o gyvenantiems Lietuvoje laikinai, ar čia besikuriantiems visam laikui, kaskart pateikiami naudingi patarimai, kaip į lietuvišką kasdienybę įsilieti kuo paprasčiau.

Laida religine tematika, kuri padeda pajusti visuotinės bažnyčios pulsą, atskleidžia bažnyčios požiūrį į daugelį reiškinių. Ji svarbi Lietuvos katalikams i r plačiajai auditorijai, besidominčiai religija, kultūra, visiems, ieškantiems atsakymų į egzistencinius klausimus.

"Pasivaikščiojimai" yra autorinė pokalbių laida, pakeitusi Lietuvos pokalbių laidų peizažą ir padariusi reikšmingą įtaką žanro vystymui. Lietuvos kultūros, mokslo, sporto ir visuomenės figūrų portretų galerija. Laida pastaruoju metu aktyviai eina ir į tarptautinių pokalbių sritį, bei jaunimo turinį ir auditoriją. Laidos pagrindu "Alma Litera" leidykla 2013 metais išleido "Pasivaikščiojimų" knygą. 2023 pavasarį pasirodė antroji knyga. "Pasivaikščiojimai" visada buvo nekonformistinis ir atviras pokalbių šou, į kurį patekti laikoma prestižo reikalu.

Žaidime "Spėk ir atspėk" svarbu ne tik teisingi atsakymai, bet ir gebėjimas atspėti, ką galvoja 100 Lietuvos gyventojų! Įdomūs klausimai, netikėti atsakymai ir puiki vakaro nuotaika.

"Euromaxx" - tai vokiečių televizijos "Deutsche Welle" ir LRT bendros gamybos Europos kultūros ir gyvenimo būdo žurnalas. Dinamiškuose reportažuose - meno, kultūros renginiai, mokslo atradimai, mada, muzika, kulinarinis paveldas, gražiausių Europos miestų architektūra, įdomūs žmonės ir jų istorijos, skirtingų tautų gyvenimo būdo ypatybės.

Afrikos savanoje slankiojantys liūtai, Arkties ledynuose medžiojantys baltieji lokiai, Andų papėdėje tykančios pumos, Bvinzio džiunglėse gyvenančios gorilos - visa tai fiksuoja laukinės gamtos fotografės Eglės objektyvas. Žiūrovai išvys įspūdingų ekspedicijų metu surinktą vaizdo medžiagą bei išgirs per ilgus domėjimosi egzotine gyvūnija metus sukauptas nuotykių kupinas istorijas.

Nostalgiškas sugrįžimas į Haiklero pilį, kur gimė visame pasaulyje milijonų žiūrovų širdis pavergusi saga "Dauntono abatija" apie Granthamo grafo šeimos ir pavaldinių gyvenimą. Haiklero pilis jau per tris šimtmečius priklauso Carnarvono grafo šeimai. Žiūrovų numylėtinis Jimas Carteris kalbina seriale ir filme "Dauntono abatija" vaidinusius aktorius Hugh Bonneville (Granthamo grafas), Lesley Nicol (Berilė Patmor), Michelle Dockery (panelė Mari) ir Alleną Leechą (Tomas Bransonas), o pilies savininkai grafas ir grafienė Carnarvonai supažindina su šių senovinių rūmų šlovinga praeitimi bei dabartimi.

Šeimos patriarchas Sebastijanas Praisas netrukus pasitrauks iš "Palikimo investicijų", bendrovės, kurią pats įkūrė ir valdė trisdešimt metų, generalinio direktoriaus pareigų. Tikimasi, kad atsitraukdamas jis paskelbs savo įpėdinį, tačiau išvakarėse vyras dingsta. Po ilgų ieškojimų tampa aišku, kad jo nebėra tarp gyvųjų. Kyla daug įtarimų, kas galėjo norėti jo mirties. Likus nežinomybei, kas turėjo tapti verslo imperijos valdytoju, šeimoje prasideda kova dėl valdžios: karštakošė Sebastijano buvusi žmona Andželik ir negailestinga jo dukra Felisiti daro viską, kad antroji Sebastijano žmona Dineo neužtikrintų generalinio direktoriaus posto savo sūnui.

1940-ųjų liepą dvylika aukščiausių Lietuvos saugumo ir žvalgybos pareigūnų sovietų buvo suimti, slapta išvežti į Maskvą ir sušaudyti. Vienas jų - Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Kazimieras Skučas. Minint 125-ąsias ministro gimimo metines, sukurta pirma dokumentinio ciklo "Traukinys į mirtį" dalis. Joje pasakojama unikaliais archyvais bei dokumentiniais kadrais paremta K. Skučo ir Valstybės saugumo departamento direktoriaus Augustino Povilaičio paskutinė kelionė prie Lietuvos ir Vokietijos sienos palydint savo šeimas, kalbama apie Vyriausybės posėdį, kuris lėmė šalies pasidavimą okupantams, tragišką ministrų ir visos tautos likimą.

Svarbiausios naujienos iš Lietuvos ir pasaulio – ne tik iš sostinių, bet ir atokiausių kampelių, informacija tiesiogiai iš įvykių epicentro, argumentų kaktomuša, interviu su dienos herojais tiesioginiame eteryje.

Nauja aktualių pokalbių rubrika žiūrimiausioje informacinėje laidoje "Panorama". Svarbiausius dienos įvykius apžvelgs ir su pašnekovais diskutuos penki žurnalistikos profesionalai – Audrius Matonis, Indrė Makaraitytė, Nemira Pumprickaitė, Rita Miliūtė, Vladimiras Laučius.

Režisierius Jia Zhangke 2019 metais surengė literatūrinį festivalį gimtajame Pingjao mieste. Jis norėjo atskleisti didžiąsias Kinijos permainas remdamasis trijų kartų rašytojų: Dzia Pingva, Ju Hua ir Liang Hong, kūryba. Nepaprastos istorijos, pasakojamos filme, nekontroversiškos ir iš pirmo žvilgsnio visiškai apolitiškos. Mums atrodo, kad tarp tų rašytojų ir paprastų piliečių nėra jokios distancijos. Ištisos visuomenės tragedijos ir dramos: Kultūrinė revoliucija ar staigios ekonominės permainos XX amžiaus devintajame dešimtmetyje, jau priklauso praeičiai. Tačiau politinę potekstę galime užčiuopti tarp eilučių. Rašytojai pasakoja ne apie savo kūrybos ypatumus, o apie tai, kaip tapo rašytojais, koks buvo jų gyvenimas ir kaip susiklostė artimųjų likimai. Filmo pavadinimu tapo eilutė iš rašytojo Ju Hua istorijos. Jis pasakoja apie plaukiojimą su draugais uždraustoje uosto dalyje ir rizikingą nutolimą nuo kranto - ten, kur geltona užteršta jūra tampa mėlyna. Sužinome, kad jis siūlė savo kūrinius visoms Šanchajaus ir Pekino leidykloms, o kasdieniame gyvenime yra odontologas. Rašytoja Liang Hong negali nuslėpti emocijų, kai pasakoja apie per anksti mirusią motiną, vyresnėlę seserį, tapusią šeimos galva, ir apie nuolatinį skurdą, kuriame gyveno. Filmas dvelkia pagarba tiems, kurie, nepaisydami teroro ir politikos, paaukojo savo gyvenimus šaliai ir artimiesiems. Jis priartina mus prie tų eilinių-neeilinių kinų ir jų istorijų nuoširdžiu, įtaigiu pasakojimu, be sensacijų ar patoso. Rodytas Tarptautinio Berlyno kino festivalio dokumentinių filmų programoje.

Dokumentinių apybraižų ciklo "Potėpiai valstybės portretui" kūrėjai analizuoja menininko kūrybos įtaką kolektyviniam visuomenės ir valstybės idėjos formavimui: kaip Lietuvoje kuriantys dailininkai - ir pripažinti korifėjai, ir jauni talentai - savo kūryba ir savo darbais formuoja bendrą valstybės suvokimą ir kokią įtaką daro jos raidai. Ciklas semiasi įkvėpimo iš žinomo fotografo ir dailininko Rimanto Dichavičiaus surinkto ir išleisto albumo "Laisvės paženklinti. Dailininkai atkurtai Lietuvos valstybei". Albume surinkta enciklopedinė informacija apie daugiau kaip 200 Lietuvos dailininkų, kurie savo darbais prisidėjo prie Lietuvos valstybės simbolių, skiriamųjų ženklų kūrimo, taip pat savo kūryboje nagrinėjo individo santykio su laisve, sąžine, morale, visuomene tematiką. TV laidų ciklas pretenduoja žiūrovus supažindinti su platesne palete Lietuvos menininkų - ketinama sukurti po vieną dokumentinę apybraižą kiekvienam iš įdomiausių šiuolaikinių Lietuvos dailininkų, atskleidžiant jų gyvenimo filosofiją, kūrybos ir kasdienybės fragmentus, santykį su laisve, sąžine, visuomene ir valstybe. Iš pačių įvairiausių spalvų ir potėpių kuriamas bendras kolektyvinis portretas Lietuvos valstybės - tokios, kokią ją matė ir mato, kūrė ir kuria dailininkai.

Ketvirtame sezone rūmuose atskleidžiamos paslaptys, kurios vėl įžiebia keršto troškimą ir kelia grėsmę Chanos ir Manuelio meilei. Chana vis dar siekia atkeršyti už motinos mirtį, tačiau jos planams trukdo ir didėjantys socialiniai neramumai.

Yra žmonių, kurių darbai ar sprendimai keičia pasaulį. Vienas žingsnis - ir šimtai pakyla bėgti. Vienas drąsus sprendimas - ir šimtai pradeda svajoti. Atsiveria durys, ir gimsta galimybės. Dokumentinis serialas "Pionieriai" - tai pasakojimas apie du krepšininkus: lietuvį Šarūną Marčiulionį ir ukrainietį Aleksandrą Volkovą. Jie pirmieji atvėrė geležinės sovietų uždangos duris ir išvyko į JAV, rungtyniauti stipriausioje pasaulio krepšinio lygoje - NBA. Dvi krepšinio legendos, palikusios ryškų pėdsaką pasaulio krepšinio istorijos metraščiuose. 1989-aisiais Aleksandras Volkovas tapo pirmuoju sovietų krepšininku, išbėgusiu į NBA aikštelę. Po kelių valandų jo pėdomis pasekė ir lietuvis Šarūnas Marčiulionis. Tą dieną A. Volkovas NBA rungtynėse sužaidė tik vieną minutę, tačiau ta minutė tapo istorine. Ji atvėrė NBA duris kitiems Rytų bloko krepšinio talentams.

Aktualijų laida, kurią veda Rasa Tapinienė ir Deividas Jursevičius.

Svarbiausios naujienos iš Lietuvos ir pasaulio – ne tik iš sostinių, bet ir atokiausių kampelių, informacija tiesiogiai iš įvykių epicentro, argumentų kaktomuša, interviu su dienos herojais tiesioginiame eteryje.

Nauja aktualių pokalbių rubrika žiūrimiausioje informacinėje laidoje "Panorama". Svarbiausius dienos įvykius apžvelgs ir su pašnekovais diskutuos penki žurnalistikos profesionalai – Audrius Matonis, Indrė Makaraitytė, Nemira Pumprickaitė, Rita Miliūtė, Vladimiras Laučius.

Tai laida apie ketvirtą pagal dydį tautinę bendriją mūsų šalyje - ukrainiečius, jų gyvenimą Lietuvoje išlaikant ukrainietiškąją tapatybę ir puoselėjant gimtosios šalies tradicijas. Laidoje kalbinami ne vienerius metus Lietuvoje gyvenantys ukrainiečiai ir saugų prieglobstį čia radę karo pabėgėliai, atspindimos skaudžiausios jų gyvenimo akimirkas kovoje už laisvę ir pasiryžimas padėti savo šaliai, kad ir kas nutiktų. Laidos herojai kviečia prisidėti prie bendros kovos iki pergalės. Pasakojama ir apie ryškiausias lietuvių pagalbos Ukrainai iniciatyvas, o gyvenantiems Lietuvoje laikinai, ar čia besikuriantiems visam laikui, kaskart pateikiami naudingi patarimai, kaip į lietuvišką kasdienybę įsilieti kuo paprasčiau.

"Stop juosta". Virsmo ir laisvės architektūra. Lietuviai emigracijoje ir jų išgyvenimo istorijos. Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Pietų Afrikos respublika. 20 TV dokumentinių apybraižų apie emigrantų kovą už Lietuvos laisvę.

Programoje atskleidžiami ūkininkavimo, amatų, menų ir dar daugybės veiklų džiaugsmai, pasitraukus nuo miesto šurmulio.

"Eksperimentas: išlikti" interaktyviai, per žaidimą primenantį formatą, sumodeliuota krizinė situacija, kurioje su ribotais ištekliais turi išgyventi tam visiškai nepasiruošę asmenys, o ekspertai realiu laiku stebį ir komentuoją kiekvieną jų žingsnį bei dalinsi praktiniais patarimais, kaip elgtis, o galbūt priešingai - ką daryti griežtai draudžiama tokiose situacijose. Visi nori tikėti, kad išgyvenimo įgūdžiais pasinaudoti niekada nereikės, bet geras pasirengimas užtikrina didesnį saugumą ir ramybę.

Populiariausia LRT RADIJO informacinė programa. Laidoje skamba aktualiausia informacija, orai, spaudos apžvalga, politinės, socialinės, verslo bei kultūros naujienos, ekspertų komentarai, naujienų tarnybos žurnalistų parengti reportažai.

Populiariausia ir ankstyviausia Lietuvoje ryto informacinė laida kiekvieną darbo dienos rytą žiūrovams siūlo tai, kas svarbiausia ryte: naujausias žinias, sporto pranešimus, spaudos apžvalgas, išsamią orų prognozę, pokalbius su studijos svečiais aktualiausiomis nūdienos temomis.

Tai pasakojimai apie aštuonias Medininkų žudynių aukas. 1991-ųjų metų liepos 31 dieną Medininkų pasienio punkte Rygos OMON užpuolus aštuonis Lietuvos pasienio darbuotojus, šeši iš jų buvo vietoje nužudyti, vienas mirė ligoninėje. Išgyveno vienintelis sunkiai sužeistas Tomas Šernas.Aštuoni didvyriai, iš kurių apie septynis nežinome beveik nieko, išskyrus pavardes, kurios iškaltos atminimo lentose.

Tai pasakojimai apie aštuonias Medininkų žudynių aukas. 1991-ųjų metų liepos 31 dieną Medininkų pasienio punkte Rygos OMON užpuolus aštuonis Lietuvos pasienio darbuotojus, šeši iš jų buvo vietoje nužudyti, vienas mirė ligoninėje. Išgyveno vienintelis sunkiai sužeistas Tomas Šernas.Aštuoni didvyriai, iš kurių apie septynis nežinome beveik nieko, išskyrus pavardes, kurios iškaltos atminimo lentose.

Tai pasakojimai apie aštuonias Medininkų žudynių aukas. 1991-ųjų metų liepos 31 dieną Medininkų pasienio punkte Rygos OMON užpuolus aštuonis Lietuvos pasienio darbuotojus, šeši iš jų buvo vietoje nužudyti, vienas mirė ligoninėje. Išgyveno vienintelis sunkiai sužeistas Tomas Šernas.Aštuoni didvyriai, iš kurių apie septynis nežinome beveik nieko, išskyrus pavardes, kurios iškaltos atminimo lentose.

Tai pasakojimai apie aštuonias Medininkų žudynių aukas. 1991-ųjų metų liepos 31 dieną Medininkų pasienio punkte Rygos OMON užpuolus aštuonis Lietuvos pasienio darbuotojus, šeši iš jų buvo vietoje nužudyti, vienas mirė ligoninėje. Išgyveno vienintelis sunkiai sužeistas Tomas Šernas.Aštuoni didvyriai, iš kurių apie septynis nežinome beveik nieko, išskyrus pavardes, kurios iškaltos atminimo lentose.

Tai pasakojimai apie aštuonias Medininkų žudynių aukas. 1991-ųjų metų liepos 31 dieną Medininkų pasienio punkte Rygos OMON užpuolus aštuonis Lietuvos pasienio darbuotojus, šeši iš jų buvo vietoje nužudyti, vienas mirė ligoninėje. Išgyveno vienintelis sunkiai sužeistas Tomas Šernas.Aštuoni didvyriai, iš kurių apie septynis nežinome beveik nieko, išskyrus pavardes, kurios iškaltos atminimo lentose.

Tai pasakojimai apie aštuonias Medininkų žudynių aukas. 1991-ųjų metų liepos 31 dieną Medininkų pasienio punkte Rygos OMON užpuolus aštuonis Lietuvos pasienio darbuotojus, šeši iš jų buvo vietoje nužudyti, vienas mirė ligoninėje. Išgyveno vienintelis sunkiai sužeistas Tomas Šernas.Aštuoni didvyriai, iš kurių apie septynis nežinome beveik nieko, išskyrus pavardes, kurios iškaltos atminimo lentose.

Tai pasakojimai apie aštuonias Medininkų žudynių aukas. 1991-ųjų metų liepos 31 dieną Medininkų pasienio punkte Rygos OMON užpuolus aštuonis Lietuvos pasienio darbuotojus, šeši iš jų buvo vietoje nužudyti, vienas mirė ligoninėje. Išgyveno vienintelis sunkiai sužeistas Tomas Šernas.Aštuoni didvyriai, iš kurių apie septynis nežinome beveik nieko, išskyrus pavardes, kurios iškaltos atminimo lentose.

Tai pasakojimai apie aštuonias Medininkų žudynių aukas. 1991-ųjų metų liepos 31 dieną Medininkų pasienio punkte Rygos OMON užpuolus aštuonis Lietuvos pasienio darbuotojus, šeši iš jų buvo vietoje nužudyti, vienas mirė ligoninėje. Išgyveno vienintelis sunkiai sužeistas Tomas Šernas.Aštuoni didvyriai, iš kurių apie septynis nežinome beveik nieko, išskyrus pavardes, kurios iškaltos atminimo lentose.

Tai pasakojimai apie aštuonias Medininkų žudynių aukas. 1991-ųjų metų liepos 31 dieną Medininkų pasienio punkte Rygos OMON užpuolus aštuonis Lietuvos pasienio darbuotojus, šeši iš jų buvo vietoje nužudyti, vienas mirė ligoninėje. Išgyveno vienintelis sunkiai sužeistas Tomas Šernas.Aštuoni didvyriai, iš kurių apie septynis nežinome beveik nieko, išskyrus pavardes, kurios iškaltos atminimo lentose.

Svarbiausios naujienos iš Lietuvos ir pasaulio – ne tik iš sostinių, bet ir atokiausių kampelių, informacija tiesiogiai iš įvykių epicentro, argumentų kaktomuša, interviu su dienos herojais tiesioginiame eteryje.

Šviesiaplaukė garbanė Rašel, rodos, turi visas tariamas sėkmingos moters savybes - ji žavi, laisva, ambicinga ir spontaniška. Ji taip nuoširdžiai stengiasi suartėti su savo naujojo draugo dukrele, kad kyla klausimas: kurio žmogaus jai reikia labiau? Susipažinti moteriai tenka ir su pirmąja draugo žmona… Filmas rodytas 2023 m. kino festivalyje "Kino pavasaris".

Tai - jaudinantis pasakojimas apie nepalaužiamą disidento Gunaro Astros dvasią. Astra veikė be baimės ir pesimizmo, nes buvo įsitikinęs, kad vieną dieną Latvija vėl bus laisva nuo okupacijos. Jo kultinė frazė "tikiu, kad šis laikas praeis kaip pragariškas košmaras" tapo ne tik pagrindiniu filmo motyvu, bet ir stiprybės šaltiniu kovoje už Latvijos laisvę. Astra tvirtai priešinosi režimui ir drąsiai sakė tai, ko kiti nedrįso. Ar galime iš šiandienos perspektyvos įvertinti, ką reiškė aukoti asmeninę gerovę vardan laisvų idėjų realizavimo okupacijos laikotarpiu?

Ketvirtame sezone rūmuose atskleidžiamos paslaptys, kurios vėl įžiebia keršto troškimą ir kelia grėsmę Chanos ir Manuelio meilei. Chana vis dar siekia atkeršyti už motinos mirtį, tačiau jos planams trukdo ir didėjantys socialiniai neramumai.

Kiekvienoje laidoje pateikiamas detalus pasakojimas apie ekstremalią kultūrinę patirtį/nuotykį įvairiose pasaulio šalyse.

Aktualijų laida, kurią veda Rasa Tapinienė ir Deividas Jursevičius.

Svarbiausios naujienos iš Lietuvos ir pasaulio – ne tik iš sostinių, bet ir atokiausių kampelių, informacija tiesiogiai iš įvykių epicentro, argumentų kaktomuša, interviu su dienos herojais tiesioginiame eteryje.

"Euromaxx" - tai vokiečių televizijos "Deutsche Welle" ir LRT bendros gamybos Europos kultūros ir gyvenimo būdo žurnalas. Dinamiškuose reportažuose - meno, kultūros renginiai, mokslo atradimai, mada, muzika, kulinarinis paveldas, gražiausių Europos miestų architektūra, įdomūs žmonės ir jų istorijos, skirtingų tautų gyvenimo būdo ypatybės.

Laida apie rusų, lietuvių ir kitų Lietuvoje gyvenančių tautų ryšius praeityje ir šiandien, transliuojama rusų kalba su lietuviškais subtitrais. Tik šioje laidoje galite sužinoti visą informaciją apie rusų bendruomenės gyvenimą, jos pilietinę poziciją dabartinėje geopolitinėje situacijoje, artimiau susipažinti su įdomiais tėvynainiais ir naujais imigrantais. Laidos vizitinė kortelė - siužetai apie praeitį, nufilmuoti remiantis archyviniais dokumentais ir senąja spauda. "Mūsų rusų gatvė" apdovanota Prahoje vykusio Tarptautinio televizijos ir radijo laidų rusų kalba festivalio Didžiuoju prizu, įvertinta Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės premija "Už tarpkultūrinio dialogo skatinimą", laimėjo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos konkurso "Pragiedruliai" nominacijoje "Geriausia televizijos kultūros laida".

"Stop juosta". Virsmo ir laisvės architektūra. Lietuviai emigracijoje ir jų išgyvenimo istorijos. Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Pietų Afrikos respublika. 20 TV dokumentinių apybraižų apie emigrantų kovą už Lietuvos laisvę.

Pagrindinė laidos vedėjo Tautvydo Gursko misija - pasidalyti su žmonėmis savo sukaupta patirtimi ir išmokyti žmones teisingai auginti sodo augalus ir puoselėti gamtą. O geriausiai tą daryti yra visą tą informaciją perteikiant vizualiai, per praktinius pavyzdžius ir, kas svarbiausia, laiku. Siūlome naujo formato laidą apie sodą, kurioje bus kalbama būtent apie tuos darbus sode, kurie laukia laidos eterio metu, kad ją pažiūrėję žiūrovai, galėtų keliauti tiesiai į sodus ir imtis darbų. Todėl ir mūsų siūlomas šios laidos televizijos sezonas yra kovo pradžia - lapkričio pabaiga, laidas rodant ir vasaros metu, nes būtent tada jos yra pačios aktualiausios. Naujos laidos vedėjas Tautvydas Gurskas yra ne tik agronomas, kraštovaizdžio specialistas, dėstytojas, bet ir vienas geriausių sodų ekspertų Lietuvoje, kuris ne tik turi sukaupęs didelį teorinių žinių bagažą, bet ir aktyvia veikla užsiimantis praktikas, kiekvieną dieną dirbantis savo arba kitų soduose.

Programa vaikams ir visai šeimai, padedanti geriau pažinti savo šalies gamtą ir nuo mažens ugdyti pagarbą jai.

Programos esminė misija - pristatyti gabiausių Lietuvos vaikų tėvus. Tėvai rungtyniauja, vaikai juos palaiko.

"Auksinis protas" intelektinis televizijos žaidimas vasaros penktadienio vakarais siūlo kokybišką pramogą, prie ekrano suvienijančią įvairaus amžiaus, išsilavinimo, pomėgių ir profesijų publiką.

Informacinė pramoginė laida vaikams ir jų tėvams. Laidoje pasakojama apie Lietuvos ir viso pasaulio gamtą, gyvūniją, geografiją, istoriją, architektūrą, meną, kosmosą ir pan.

Laidos siužetai apie naujausias mokslinių tyrimų tendencijas ir naujas mokslo sritis, padedančias geriau pažinti pasaulį ir visuomenę. Atskleidžiamas žmonijos kelias iš mitologinės praeities į technologinę dabartį ir postžmogišką ateitį (dirbtinis intelektas, implantai, naujos medžiagos, socialiniai aspektai).

Laida "Lietuvos deimančiukai" pasakoja apie žmones, kuriuos rašytojas Juozas Tumas Vaižgantas yra pavadinęs "deimančiukais". Tai darbštūs, gerus darbus dirbantys mūsų krašto žmonės. Pagalba vargstantiems, rūpinimasis gamta, kultūros išsaugojimu ir net kova už žmogaus teises,- laidos kūrėjai ieško ir atranda "deimančiukus", kurie savo pavyzdžiu ir kitus įkvepia geriems darbams.

Moderni ir pozityvi laida (su subtitrais) atspindės mūsų daugiatautės valstybės didžiausios tautinės bendruomenės aktualijas, kultūrą, pristatys iškilių ir nusipelniusių Lietuvos lenkų portretus, bei mūsų bendros istorijos ypatingus puslapius, kurių pamokos aktualios ir šiandien. Gvildensime aktualias ir patrauklias temas, žengsime koją kojon su greitai besikeičiainčiu medijų pasauliu. Šiame sezone pristatysime ne tik Lietuvos lenkų bendruomenės ryškius atstovus, bet ir lietuvius, kuriuos sieja ypatingas ryšys su Lenkija, jos kultūra ir kalba. Kursime teimines laidas, skirsime dėmėsio reiškiniams ir įvykiams, kurie vienija lietuvių ir lenkų kultūras, aptarsime ir politines aktualijas. Pasakosime apie įvairių sričių mokslininkus, sportininkus ir menininkus, lenkus, kuriančius Vilniuje, Lietuvos kultūrai nusipelniusius lenkų kilmės asmenis.

Programoje pasakojamos baltarusių gyvenimo istorijos, rodoma ką jie veikia ir kaip jaučiasi Lietuvoje. Daugelis baltarusių buvo priversti palikti savo šalį ir persikelti gyventi į skirtingas šalis. Kiekvienas turi savo istoriją ir savo mintis ateičiai. Kažkas jau sukūrė savo verslą ir aktyviai jį plėtoja, kažkas organizuoja kultūrinį gyvenimą savo tautiečiams ir kitų šalių piliečiams.

Tai laida apie ketvirtą pagal dydį tautinę bendriją mūsų šalyje - ukrainiečius, jų gyvenimą Lietuvoje išlaikant ukrainietiškąją tapatybę ir puoselėjant gimtosios šalies tradicijas. Laidoje kalbinami ne vienerius metus Lietuvoje gyvenantys ukrainiečiai ir saugų prieglobstį čia radę karo pabėgėliai, atspindimos skaudžiausios jų gyvenimo akimirkas kovoje už laisvę ir pasiryžimas padėti savo šaliai, kad ir kas nutiktų. Laidos herojai kviečia prisidėti prie bendros kovos iki pergalės. Pasakojama ir apie ryškiausias lietuvių pagalbos Ukrainai iniciatyvas, o gyvenantiems Lietuvoje laikinai, ar čia besikuriantiems visam laikui, kaskart pateikiami naudingi patarimai, kaip į lietuvišką kasdienybę įsilieti kuo paprasčiau.

Laida apie rusų, lietuvių ir kitų Lietuvoje gyvenančių tautų ryšius praeityje ir šiandien, transliuojama rusų kalba su lietuviškais subtitrais. Tik šioje laidoje galite sužinoti visą informaciją apie rusų bendruomenės gyvenimą, jos pilietinę poziciją dabartinėje geopolitinėje situacijoje, artimiau susipažinti su įdomiais tėvynainiais ir naujais imigrantais. Laidos vizitinė kortelė - siužetai apie praeitį, nufilmuoti remiantis archyviniais dokumentais ir senąja spauda. "Mūsų rusų gatvė" apdovanota Prahoje vykusio Tarptautinio televizijos ir radijo laidų rusų kalba festivalio Didžiuoju prizu, įvertinta Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės premija "Už tarpkultūrinio dialogo skatinimą", laimėjo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos konkurso "Pragiedruliai" nominacijoje "Geriausia televizijos kultūros laida".

Tai laida, pasakojanti lietuvių, save vadinančių mūsų šalies ambasadoriais visame pasaulyje, istorijas. Žmonės, kurių širdyse visada Lietuva, įkvepiantis patriotiškumas, pastangos išsaugoti lietuvybę ir ją perduoti ateities kartoms - tai rubrikos "Savaitės lietuvis" herojai. Laidoje bendradarbiaujant su Pasaulio lietuvių bendruomene ir lietuvių bendruomenėmis įvairiose šalyse, pristatomi bendruomenėms svarbūs įvykiai lietuvių gyvenime, tendencijos, istorijos, apie jų gyvenimus svečioje šalyje. Kalbinami žmonės, kurių lūpose Lietuvos vardas kasdien skamba net už tūkstančių kilometrų, o lietuviškos dainos ir tautiniai šokiai neatskiriama jų laisvalaikio dalis. Tie, kurie dirba dėl tėvynės nesitikėdami jokio atlygio ir kur bebūtų aplink save susikuria mažą Lietuvą.

Kartais užtenka vieno žmogaus, kad imtų rastis pokytis - o kai susiburia keli, gimsta bendruomenė. "Bendrystės istorijos" seka paskui tuos, kurie keičia aplinką, įkvepia kitus, suburia bendrystei. Tai - įkvepiantis pasakojimas apie atsakomybę, iniciatyvą ir vietinę lyderystę. Nes visuomenė stipri tiek, kiek stiprios jos bendruomenės. Vieni buriasi socialinėms, kultūrinėms, meno veikloms, kiti - sportui ir judėjimui, tačiau visus vienija tikėjimas bendrystės svarba šiandien. Čia svarbus kiekvienas - ir tas, kuris imasi veikti, ir tas, kuris prisideda tyliai.

Laida apie apleistas paveldo vertybes, apie atkuriamą, restauruojamą ir puoselėjamą paveldą Lietuvos miestuose bei kaimuose. Kalbinami paveldo specialistai, savininkai ir krašto metraštininkai.

Pasveikinkime vieni kitus dėl šių gražių širdies turtų, dėl to, kad šiame pasaulyje nieko du kartus nebūna.

Televizijos laida, kurios tikslas - kelti drąsius ir ne visada patogius klausimus, koks yra šiuolaikinis tikėjimas, dvasininko bei tikinčiojo portretas bei vertybinės nuostatos, kaip jos keičiasi. Per pokalbius su dvasininkais ir pasauliečiais, pasakojant istorijas, kalbama apie tai, kokias transformacijas išgyvena Romos katalikų bažnyčia, kaip keičiasi kunigų portretas, su kokiais iššūkiais susiduria šiuolaikinė bažnyčia ir tikintieji, koks religijos vaidmuo visuomenėje ir svarbiuose vertybiniuose pasirinkimuose.

Dokumentinių apybraižų ciklo "Potėpiai valstybės portretui" kūrėjai analizuoja menininko kūrybos įtaką kolektyviniam visuomenės ir valstybės idėjos formavimui: kaip Lietuvoje kuriantys dailininkai - ir pripažinti korifėjai, ir jauni talentai - savo kūryba ir savo darbais formuoja bendrą valstybės suvokimą ir kokią įtaką daro jos raidai. Ciklas semiasi įkvėpimo iš žinomo fotografo ir dailininko Rimanto Dichavičiaus surinkto ir išleisto albumo "Laisvės paženklinti. Dailininkai atkurtai Lietuvos valstybei". Albume surinkta enciklopedinė informacija apie daugiau kaip 200 Lietuvos dailininkų, kurie savo darbais prisidėjo prie Lietuvos valstybės simbolių, skiriamųjų ženklų kūrimo, taip pat savo kūryboje nagrinėjo individo santykio su laisve, sąžine, morale, visuomene tematiką. TV laidų ciklas pretenduoja žiūrovus supažindinti su platesne palete Lietuvos menininkų - ketinama sukurti po vieną dokumentinę apybraižą kiekvienam iš įdomiausių šiuolaikinių Lietuvos dailininkų, atskleidžiant jų gyvenimo filosofiją, kūrybos ir kasdienybės fragmentus, santykį su laisve, sąžine, visuomene ir valstybe. Iš pačių įvairiausių spalvų ir potėpių kuriamas bendras kolektyvinis portretas Lietuvos valstybės - tokios, kokią ją matė ir mato, kūrė ir kuria dailininkai.

"Euromaxx" - tai vokiečių televizijos "Deutsche Welle" ir LRT bendros gamybos Europos kultūros ir gyvenimo būdo žurnalas. Dinamiškuose reportažuose - meno, kultūros renginiai, mokslo atradimai, mada, muzika, kulinarinis paveldas, gražiausių Europos miestų architektūra, įdomūs žmonės ir jų istorijos, skirtingų tautų gyvenimo būdo ypatybės.

Laida skirta papasakoti įdomiems, bet dažnai primirštiems ar tiesiog nepastebėtiems istoriniams reiškiniams ar įvykiams, kurie visuomenėje ilgainiui virto tarsi savaime suprantami ir todėl pranyko kasdienybės aktualijose.

Dokumentiniame filme "Gyvenimo simfonijos sūkuryje. Juozas Domarkas" pasakojama apie dirigentą Juozą Domarką. Scenarijaus autorės - Violeta Patamsytė-Beconienė ir Laima Lingytė, režisierė - Laima Lingytė.

Sužinokite apie neįtikėtinus inžinerijos laimėjimus ir susipažinkite su architektūros stebuklais iš viso pasaulio. Inžinieriai ir kiti ekspertai analizuoja įdomiausių architektūros šedevrų konstrukcijas, jų projektavimo ir statybos sunkumus.

Neretai ieškome sąsajų ten, kur jų visai nėra. O faktinių skylių ir fantastikos kupini paaiškinimai mus intriguoja labiau nei kartais tiesiog nuobodi tiesa. Būtent dėl to ir gimsta įvairiausios, kai kuriais atvejais net ir viešai aptarinėjamos sąmokslo teorijos, kurios nagrinėjamos portalo LRT.lt laidoje "Sąmokslas".

Svarbiausios naujienos iš Lietuvos ir pasaulio – ne tik iš sostinių, bet ir atokiausių kampelių, informacija tiesiogiai iš įvykių epicentro, argumentų kaktomuša, interviu su dienos herojais tiesioginiame eteryje.

Olandijos televizijos žurnalistas meta iššūkį policijai, teismų sistemai ir žiniasklaidai, bandydamas atskleisti tiesą apie prieštaringai vertinamą Deventerio žmogžudystės bylą.

Keturiomis Didžiosios Britanijos kino akademijos premijomis (BAFTA) apdovanotas serialas Agathos Christie kūrinių motyvais. Anglų rašytoja Agatha Christie jaunystėje svajojo tapti dainininke, o rašyti pradėjo susilažinusi su seserimi, kad parašys detektyvą. 1920 metais pasirodžiusiame jos pirmajame romane kaip personažas gimsta ekscentriškasis belgas detektyvas Erkiulis Puaro. Šis anglus kartais šokiruojantis mažas žmogeliukas smarkiai pomada priteptais ūsais ir lakiniais batais, pasitelkęs į pagalbą savo smegenų pilkąsias ląsteles, narplioja labiausiai sumaištį sukėlusias žmogžudysčių bylas. Nuo Erkiulio Puaro nepabėga nė vienas nusikaltėlis.

Šis dokumentinis filmas tyrinėja dainininko ir dainų autoriaus Leonardo Coheno gyvenimą, žvelgiant per jo tarptautiniu mastu žinomos dainos "Hallelujah" prizmę.

Julija kurį laiką visai nebendravo su savo tėvu. Tačiau staiga jis susisiekia su dukra, prašydamas pinigų. Tad ji išvyksta į Indoneziją, kad surastų savo tėvą. Čia ji įsitraukia į seniai dingusio lobio paieškas.

4 dalių dokumentinių filmų ciklas apie Lietuvos pop muzikos šimtmetį.

"Euromaxx" - tai vokiečių televizijos "Deutsche Welle" ir LRT bendros gamybos Europos kultūros ir gyvenimo būdo žurnalas. Dinamiškuose reportažuose - meno, kultūros renginiai, mokslo atradimai, mada, muzika, kulinarinis paveldas, gražiausių Europos miestų architektūra, įdomūs žmonės ir jų istorijos, skirtingų tautų gyvenimo būdo ypatybės.

Laida skirta pažinti grybų pasaulį - jų vaidmenį gamtoje, grybavimo tradicijas ir praktinius patarimus. Grybavimas Lietuvoje yra ne tik tradicija, bet ir vis labiau augantis hobis. Didėjant susidomėjimui tvarumu ir gamtos pažinimu, ši tema aktuali tiek patyrusiems grybautojams, tiek pradedantiesiems. Laida suteiks naudingos informacijos ir paskatins giliau pažinti mus supančią gamtą. Nuo nuodingų grybų atpažinimo iki skirtingų regionų grybavimo paslapčių, žiūrovai sužinos, kaip tinkamai rinkti, paruošti ir vertinti grybus. Taip pat bus gilinamasi į grybų ekologinę svarbą ir mokslines paslaptis bei kiekvienoje laidoje pateikiamas receptas, kaip pasigaminti skanių patiekalų iš šių miško gėrybių.

Pagrindinė laidos vedėjo Tautvydo Gursko misija - pasidalyti su žmonėmis savo sukaupta patirtimi ir išmokyti žmones teisingai auginti sodo augalus ir puoselėti gamtą. O geriausiai tą daryti yra visą tą informaciją perteikiant vizualiai, per praktinius pavyzdžius ir, kas svarbiausia, laiku. Siūlome naujo formato laidą apie sodą, kurioje bus kalbama būtent apie tuos darbus sode, kurie laukia laidos eterio metu, kad ją pažiūrėję žiūrovai, galėtų keliauti tiesiai į sodus ir imtis darbų. Todėl ir mūsų siūlomas šios laidos televizijos sezonas yra kovo pradžia - lapkričio pabaiga, laidas rodant ir vasaros metu, nes būtent tada jos yra pačios aktualiausios. Naujos laidos vedėjas Tautvydas Gurskas yra ne tik agronomas, kraštovaizdžio specialistas, dėstytojas, bet ir vienas geriausių sodų ekspertų Lietuvoje, kuris ne tik turi sukaupęs didelį teorinių žinių bagažą, bet ir aktyvia veikla užsiimantis praktikas, kiekvieną dieną dirbantis savo arba kitų soduose.

"Mažasis brolis" - tai humoro ir improvizacijų šou su konkrečia socialine misija. Šeši improvizuoti gebantys, žinomi šalies aktoriai ir komikai sėda prie šešių mikrofonų, tam, kad įgarsintų "Mažųjų brolių" įsivaizduojamus tekstus. "Mažieji broliai" - tai šunys, dalyvaujantys TV realybės šou. Jie visi, ar bent jų dalis, yra iš prieglaudos. Projekto tikslas - ne tik sukurti juokingą, smagų, visoms amžiaus grupėms tinkamą linksmą TV turinį, bet ir surasti naujus namus prieglaudos šuniukams. Kiekvieną realybės šou dalyvaujantį šunį atstovauja vienas garsintojas/aktorius, kuris bando susitapatinti su savo atstovaujamu šunimi, atrasti jo charakterį ir rasti tinkamus žodžius šuns emocijoms, nuotaikoms, mintims ir norams išreikšti. Šunys ir improvizuojantys aktoriai dalyvauja bendrose scenose, žaidžia, įsimyli vienas kitą, pavydi meilės trikampiuose, kovoja už skanesnį kąsnelį, gudrauja, o kartais dalinasi filosofiniais pamąstymais. Kaip tikruose realybės šou - rašo vieni kitiems minusus ir pliusus.

"Čia dabar?!" - pirmoji Lietuvoje rimtų ir mažiau rimtų aktualijų laida vaikams. Joje glaustai pristatomos svarbiausios Lietuvos ir pasaulio naujienos, lengvai bei suprantamai nagrinėjamos aktualios temos ir susipažįstama su įvairiausiomis įdomybėmis: nuo užklasinių veiklų bei mokyklų reikalų iki keisčiausių mokslinių fenomenų.

Susipažinkite su Saimonu - žaviu triušiuku, kuris spinduliuoja vaikystės žaismingumu ir džiaugsmu. Jis susiduria su sunkumais, kurie užklumpa kiekvieną vaiką. Jis mokosi sutarti su tėvais, pradeda lankyti mokyklą, mokosi pažinti pasaulį, bendrauti su vyresniaisiais ir, žinoma, raiškiai reikšti mintis.

Meistrelis surenka komandą, kad atgautų iš Gargamelio savo reaktyvinę kuprinę.

Gyvybe alsuojančiame miške gyvena žavinga mėlynų būtybių, vadinamų smurfais, bendruomenė, kuriai vadovauja išmintingasis Tėtė Smurfas. Jų taiki egzistencija paremta bendradarbiavimu, džiaugsmu ir smurfų pyragu! Tačiau idiliškam gyvenimui dažnai iššūkį meta piktasis burtininkas Gargamelis ir jo katinas Azraelis, kurie nepaliaujamai persekioja smurfus, tikėdamiesi pagrobti jų stebuklingąją esenciją.

Smurfžiedė, Stipruolis ir Smurfytė vedasi Bailiuką į mišką įveikti jo baimių. Visas kaimelis žavisi nauju Tapytojo stiliumi nesuvokdami, kad menininkas iš tiesų yra Kūdikis Smurfas.

Šešerių metų šunytė Bluji trykšta energija. Pasitelkdama savo vaizduotę ji kasdienes situacijas paverčia fantastiškais nuotykiais. Antrajame animacinio serialo sezone Bluji su jaunesniąja sesute Bingo ir tėvais Banditu ir Čili vyksta atostogauti, leidžiasi į kelionę automobiliu, švenčia Velykas ir kitaip mėgaujasi kiekviena diena spalvingame vaikystės pasaulyje.

Šešerių metų šunytė Bluji trykšta energija. Pasitelkdama savo vaizduotę ji kasdienes situacijas paverčia fantastiškais nuotykiais. Antrajame animacinio serialo sezone Bluji su jaunesniąja sesute Bingo ir tėvais Banditu ir Čili vyksta atostogauti, leidžiasi į kelionę automobiliu, švenčia Velykas ir kitaip mėgaujasi kiekviena diena spalvingame vaikystės pasaulyje.

Kalbos ribos - nauja TV laida, puoselėjanti mūsų kalbos kultūrą. Tai laida kuri pažvelgs į mūsų lietuvių kalbą iš šiuolaikinio pasaulio perspektyvos - kaip mūsų kalba keičiasi ir kinta, kiek mes ją turim saugoti, o kiek leisti jai keistis ir modernėti? Kokia yra šiuolaikinė lietuvių literatūra? Apie ką kuria ir rašo jaunieji kūrėjai? Kaip mūsų kalbai įtaką daro pasaulio aktualijos? Tai laida apie kalbos iššūkius 21 amžiuje ir apie kompromisus susikalbėti, kad ir kiek skirtingo pobūdžio kalbų mus suptų moderniame pasaulyje.

Kultūrinė-religinė programa "Kelias" pasakoja apie Lietuvos evangelikų liuteronų ir reformatų bendruomenių istoriją ir dabartį. Laidose vaizdingai pristatoma daugiau nei 500 metų Lietuvoje gyvuojanti liuteronų ir reformatų bažnyčios tradicija ir istorinis paveldas. Pasakojama apie įvairiuose Lietuvos kampeliuose esančias liuteronų ir reformatų bažnyčias ir bendruomenes, jų gyvenimą, ryšius su išeivija ir užsienio bendruomenėmis, pristatomos iškilios asmenybės. Programa "Kelias" per Lietuvos nacionalinę televiziją transliuojama jau daugiau nei 30 metų. Jos autoriai: Rita Naujokaitytė ir Tomas Pavilanskas-Kalvanas.

Aktualiausių įvykių analizė Kauno mieste, regione ir Lietuvoje. Nuo jaunatviškų eksperimentų iki rimtų argumentų - pagarba pašnekovui ir nuomonių įvairovė: akademinis miesto veidas; politika neformalioje aplinkoje; socialinė integracija; kultūra ir menas - kitaip, miesto skonis - istorija ir paveldas. Nuo kaunietiškos inteligencijos iki netikėtų eksperimentų. Tai laida, kurios laukia ne tik kauniečiai.

Laida apie ortodoksų ir sentikių bendruomenių dvasinius kelius. Laidos autoriai pasakos apie ortodoksų ir sentikių gyvenimą Lietuvoje, apie žmones, šventes, istoriją, tradicijas ir kitas svarbias šių konfesijų temas.

Kultūros žurnalas sieks kiekybiniais ir kokybiniais parametrais auginti plačiąją meno mylėtojų publiką, skatinti žavėtis savo kultūra, įžvelgti sąsajas su Europine,pasaulio kultūra.Pasitelkus aistringus savo srities žinovus kūrėjai polilogiškai pristatys aktualius vizualiųjų menų, muzikos, kino, literatūros, teatro, šokio sričių reiškinius.

Savaitinė televizijos laida "Menora" kaip tik ir skirta Lietuvos žydų kultūrai ir istorijai, kasdieniam Lietuvos žydų bendruomenės gyvenimui. Joje dažnai vieši iškilūs Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjai, svečiai iš užsienio, besidomintys Lietuvos žydiškuoju paveldu.Nors ir nedidelė Lietuvos žydų bendruomenė, tačiau Lietuvos piliečiai žydai aktyviai dalyvauja kasdieniame valstybės gyvenime. Todėl pačios aktualiausios temos nušviečiamos ir "Menoroje".

Laida religine tematika, kuri padeda pajusti visuotinės bažnyčios pulsą, atskleidžia bažnyčios požiūrį į daugelį reiškinių. Ji svarbi Lietuvos katalikams i r plačiajai auditorijai, besidominčiai religija, kultūra, visiems, ieškantiems atsakymų į egzistencinius klausimus.

Dokumentinių filmų ciklas (3 filmai) "Žemaitis fizikas su etnografo pašaukimu" pasakoja apie išskirtinę, iš Plungės krašto (Purvaičių) kilusią Lietuvos asmenybę - prof. Igną Končių, kuris buvo apdovanotas įvairiapusiu talentu - buvo garsus pedagogas, pirmojo meteorologijos vadovėlio Lietuvoje autorius, fizikos terminų žodyno rengėjas, etnografinių leidinių (tarp jų garsiųjų "Žemaičio šnektų"), kelionių knygų autorius, parašęs daugiau kaip 300 mokslo populiarinimo straipsnių - daugiau negu bet kas kitas šia tema prieškario Lietuvoje. Antroji dokumentinio filmo dalis "Etnografija" - tai filmo herojaus sąlytis su kraštotyra, kelionėmis, beribė I. Končiaus meilė Žemaitijos kraštui, sukaupti etnografiniai turtai. Jis daug keliavo po Lietuvą, registravo ir fotografavo pakelių kryžius ir koplytėles (pats drožinėjo koplytėles, kryželius, šventųjų skulptūras - tai šeimai sunkiais gyvenimo atvejais padėjo materialiai).

Dokumentinių filmų ciklas (3 filmai) "Žemaitis fizikas su etnografo pašaukimu" pasakoja apie išskirtinę, iš Plungės krašto (Purvaičių) kilusią Lietuvos asmenybę - prof. Igną Končių, kuris buvo apdovanotas įvairiapusiu talentu - buvo garsus pedagogas, pirmojo meteorologijos vadovėlio Lietuvoje autorius, fizikos terminų žodyno rengėjas, etnografinių leidinių (tarp jų garsiųjų "Žemaičio šnektų"), kelionių knygų autorius, parašęs daugiau kaip 300 mokslo populiarinimo straipsnių - daugiau negu bet kas kitas šia tema prieškario Lietuvoje. Antroji dokumentinio filmo dalis "Etnografija" - tai filmo herojaus sąlytis su kraštotyra, kelionėmis, beribė I. Končiaus meilė Žemaitijos kraštui, sukaupti etnografiniai turtai. Jis daug keliavo po Lietuvą, registravo ir fotografavo pakelių kryžius ir koplytėles (pats drožinėjo koplytėles, kryželius, šventųjų skulptūras - tai šeimai sunkiais gyvenimo atvejais padėjo materialiai).

Dokumentinių filmų ciklas (3 filmai) "Žemaitis fizikas su etnografo pašaukimu" pasakoja apie išskirtinę, iš Plungės krašto (Purvaičių) kilusią Lietuvos asmenybę - prof. Igną Končių, kuris buvo apdovanotas įvairiapusiu talentu - buvo garsus pedagogas, pirmojo meteorologijos vadovėlio Lietuvoje autorius, fizikos terminų žodyno rengėjas, etnografinių leidinių (tarp jų garsiųjų "Žemaičio šnektų"), kelionių knygų autorius, parašęs daugiau kaip 300 mokslo populiarinimo straipsnių - daugiau negu bet kas kitas šia tema prieškario Lietuvoje. Antroji dokumentinio filmo dalis "Etnografija" - tai filmo herojaus sąlytis su kraštotyra, kelionėmis, beribė I. Končiaus meilė Žemaitijos kraštui, sukaupti etnografiniai turtai. Jis daug keliavo po Lietuvą, registravo ir fotografavo pakelių kryžius ir koplytėles (pats drožinėjo koplytėles, kryželius, šventųjų skulptūras - tai šeimai sunkiais gyvenimo atvejais padėjo materialiai).

Viktorijos laikų Londone ryžtinga ir drąsi Hetė Fevė, būdama pamestinukė, atsiduria vaikų prieglaudoje - griežtoje įstaigoje, kuriai vadovauja bauginanti šeimininkė Botomli. Padedama draugų, Hetė kovoja dėl savo laisvės ir galiausiai suranda savo tikrąją motiną. Serialas paremtas J. Wilson to paties pavadinimo romanu.

Viktorijos laikų Londone ryžtinga ir drąsi Hetė Fevė, būdama pamestinukė, atsiduria vaikų prieglaudoje - griežtoje įstaigoje, kuriai vadovauja bauginanti šeimininkė Botomli. Padedama draugų, Hetė kovoja dėl savo laisvės ir galiausiai suranda savo tikrąją motiną. Serialas paremtas J. Wilson to paties pavadinimo romanu.

Tiesioginė transliacija iš Mickūnų, Anykščių raj.

E-sporto žaidėjas, fakyras, gestų kalbos vertėjas - tai tik kelios iš daugelio profesijų, kurios vis dar nėra įprastos ar net girdėtos, tačiau kitiems tokia veikla - pragyvenimo šaltinis. Su neįprastomis profesijomis susipažinti ir pamatyti jų užkulisius kviečia laida "Aš esu".

Pramoginis kulinarinis žaidimas, kuriame žinomos poros, draugai ar kolegos bando išsiaiškinti, kiek gerai vienas kitą pažįsta. Laimėjęs žaidimą - vakarienauja su laidos vedėja, pralaimėjęs - padeda gaminti ir tvarkytis virtuvėje.

Svarbiausios naujienos iš Lietuvos ir pasaulio – ne tik iš sostinių, bet ir atokiausių kampelių, informacija tiesiogiai iš įvykių epicentro, argumentų kaktomuša, interviu su dienos herojais tiesioginiame eteryje.

Savo Antrojoje simfonijoje Mahleris sukuria savitą visatą, tyrinėdamas mirties ir pomirtinio gyvenimo temas, pasitelkdamas didžiulį orkestrą, už scenos ribų esančius pučiamuosius ir mušamuosius, chorą ir solistus. Dirigentas Esa-Pekka Salonenas veda klausytojus į šią kelionę nuo didingo, tragiško pradžios maršo, per pastoralinius šokius iki finalinio trimitų skambesio, griaustinio ir prisikėlimo himno.

Keturiomis Didžiosios Britanijos kino akademijos premijomis (BAFTA) apdovanotas serialas Agathos Christie kūrinių motyvais. Anglų rašytoja Agatha Christie jaunystėje svajojo tapti dainininke, o rašyti pradėjo susilažinusi su seserimi, kad parašys detektyvą. 1920 metais pasirodžiusiame jos pirmajame romane kaip personažas gimsta ekscentriškasis belgas detektyvas Erkiulis Puaro. Šis anglus kartais šokiruojantis mažas žmogeliukas smarkiai pomada priteptais ūsais ir lakiniais batais, pasitelkęs į pagalbą savo smegenų pilkąsias ląsteles, narplioja labiausiai sumaištį sukėlusias žmogžudysčių bylas. Nuo Erkiulio Puaro nepabėga nė vienas nusikaltėlis.

Istorija kupina begalinio skausmo ir rūpesčio, kuriuos patiria du suaugę brolis ir sesuo, staiga išplėšti iš įprasto gyvenimo ir priversti pasirūpinti tėvais, kurie niekada per daug nesirūpino jais...

Klaris Klif - ryžtinga ir ambicinga mergina iš darbininkų klasės, dirbanti 1920-ųjų Britanijos Midlandso pramoniniame regione. Ji keičia keramikos fabrikus, mokosi amato, o perpratusi eina toliau, lavinasi, kad galėtų lipdyti pati. Nepaisydama atkaklaus pasipriešinimo, "Vilkinsono" fabrike ji inicijuoja pokyčius keramikos modeliavimo ir gamybos srityje, o savo talentu, kūrybiškumu ir novatoriškumu netrukus sužavi vieną iš fabriko savininkų Kolį Šorterį.

Dokumentiniame filme "Gyvenimo simfonijos sūkuryje. Juozas Domarkas" pasakojama apie dirigentą Juozą Domarką. Scenarijaus autorės - Violeta Patamsytė-Beconienė ir Laima Lingytė, režisierė - Laima Lingytė.

1940-ųjų liepą dvylika aukščiausių Lietuvos saugumo ir žvalgybos pareigūnų sovietų buvo suimti, slapta išvežti į Maskvą ir sušaudyti. Vienas jų - Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Kazimieras Skučas. Minint 125-ąsias ministro gimimo metines, sukurta pirma dokumentinio ciklo "Traukinys į mirtį" dalis. Joje pasakojama unikaliais archyvais bei dokumentiniais kadrais paremta K. Skučo ir Valstybės saugumo departamento direktoriaus Augustino Povilaičio paskutinė kelionė prie Lietuvos ir Vokietijos sienos palydint savo šeimas, kalbama apie Vyriausybės posėdį, kuris lėmė šalies pasidavimą okupantams, tragišką ministrų ir visos tautos likimą.

Laidos siužetai apie naujausias mokslinių tyrimų tendencijas ir naujas mokslo sritis, padedančias geriau pažinti pasaulį ir visuomenę. Atskleidžiamas žmonijos kelias iš mitologinės praeities į technologinę dabartį ir postžmogišką ateitį (dirbtinis intelektas, implantai, naujos medžiagos, socialiniai aspektai).

Populiariausia LRT RADIJO informacinė programa. Laidoje skamba aktualiausia informacija, orai, spaudos apžvalga, politinės, socialinės, verslo bei kultūros naujienos, ekspertų komentarai, naujienų tarnybos žurnalistų parengti reportažai.

Analitinė diskusijų laida, kurioje platus ekspertų ratas apžvelgia aktualiausią temą ir ieško sprendimų. Dinamiškoje valandinėje laidoje klausytojas gali apie problemą išgirsti plačiai, išnagrinėtą įvairiais pjūviais.

Populiariausia ir ankstyviausia Lietuvoje ryto informacinė laida kiekvieną darbo dienos rytą žiūrovams siūlo tai, kas svarbiausia ryte: naujausias žinias, sporto pranešimus, spaudos apžvalgas, išsamią orų prognozę, pokalbius su studijos svečiais aktualiausiomis nūdienos temomis.

Savaitinė televizijos laida "Menora" kaip tik ir skirta Lietuvos žydų kultūrai ir istorijai, kasdieniam Lietuvos žydų bendruomenės gyvenimui. Joje dažnai vieši iškilūs Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjai, svečiai iš užsienio, besidomintys Lietuvos žydiškuoju paveldu.Nors ir nedidelė Lietuvos žydų bendruomenė, tačiau Lietuvos piliečiai žydai aktyviai dalyvauja kasdieniame valstybės gyvenime. Todėl pačios aktualiausios temos nušviečiamos ir "Menoroje".

Aktualiausių įvykių analizė Kauno mieste, regione ir Lietuvoje. Nuo jaunatviškų eksperimentų iki rimtų argumentų - pagarba pašnekovui ir nuomonių įvairovė: akademinis miesto veidas; politika neformalioje aplinkoje; socialinė integracija; kultūra ir menas - kitaip, miesto skonis - istorija ir paveldas. Nuo kaunietiškos inteligencijos iki netikėtų eksperimentų. Tai laida, kurios laukia ne tik kauniečiai.

"Pasivaikščiojimai" yra autorinė pokalbių laida, pakeitusi Lietuvos pokalbių laidų peizažą ir padariusi reikšmingą įtaką žanro vystymui. Lietuvos kultūros, mokslo, sporto ir visuomenės figūrų portretų galerija. Laida pastaruoju metu aktyviai eina ir į tarptautinių pokalbių sritį, bei jaunimo turinį ir auditoriją. Laidos pagrindu "Alma Litera" leidykla 2013 metais išleido "Pasivaikščiojimų" knygą. 2023 pavasarį pasirodė antroji knyga. "Pasivaikščiojimai" visada buvo nekonformistinis ir atviras pokalbių šou, į kurį patekti laikoma prestižo reikalu.

Žaidime "Spėk ir atspėk" svarbu ne tik teisingi atsakymai, bet ir gebėjimas atspėti, ką galvoja 100 Lietuvos gyventojų! Įdomūs klausimai, netikėti atsakymai ir puiki vakaro nuotaika.

Pasveikinkime vieni kitus dėl šių gražių širdies turtų, dėl to, kad šiame pasaulyje nieko du kartus nebūna.

Laida apie apleistas paveldo vertybes, apie atkuriamą, restauruojamą ir puoselėjamą paveldą Lietuvos miestuose bei kaimuose. Kalbinami paveldo specialistai, savininkai ir krašto metraštininkai.

Afrikos savanoje slankiojantys liūtai, Arkties ledynuose medžiojantys baltieji lokiai, Andų papėdėje tykančios pumos, Bvinzio džiunglėse gyvenančios gorilos - visa tai fiksuoja laukinės gamtos fotografės Eglės objektyvas. Žiūrovai išvys įspūdingų ekspedicijų metu surinktą vaizdo medžiagą bei išgirs per ilgus domėjimosi egzotine gyvūnija metus sukauptas nuotykių kupinas istorijas.

Sužinokite apie neįtikėtinus inžinerijos laimėjimus ir susipažinkite su architektūros stebuklais iš viso pasaulio. Inžinieriai ir kiti ekspertai analizuoja įdomiausių architektūros šedevrų konstrukcijas, jų projektavimo ir statybos sunkumus.

E-sporto žaidėjas, fakyras, gestų kalbos vertėjas - tai tik kelios iš daugelio profesijų, kurios vis dar nėra įprastos ar net girdėtos, tačiau kitiems tokia veikla - pragyvenimo šaltinis. Su neįprastomis profesijomis susipažinti ir pamatyti jų užkulisius kviečia laida "Aš esu".

Šeimos patriarchas Sebastijanas Praisas netrukus pasitrauks iš "Palikimo investicijų", bendrovės, kurią pats įkūrė ir valdė trisdešimt metų, generalinio direktoriaus pareigų. Tikimasi, kad atsitraukdamas jis paskelbs savo įpėdinį, tačiau išvakarėse vyras dingsta. Po ilgų ieškojimų tampa aišku, kad jo nebėra tarp gyvųjų. Kyla daug įtarimų, kas galėjo norėti jo mirties. Likus nežinomybei, kas turėjo tapti verslo imperijos valdytoju, šeimoje prasideda kova dėl valdžios: karštakošė Sebastijano buvusi žmona Andželik ir negailestinga jo dukra Felisiti daro viską, kad antroji Sebastijano žmona Dineo neužtikrintų generalinio direktoriaus posto savo sūnui.

"Euromaxx" - tai vokiečių televizijos "Deutsche Welle" ir LRT bendros gamybos Europos kultūros ir gyvenimo būdo žurnalas. Dinamiškuose reportažuose - meno, kultūros renginiai, mokslo atradimai, mada, muzika, kulinarinis paveldas, gražiausių Europos miestų architektūra, įdomūs žmonės ir jų istorijos, skirtingų tautų gyvenimo būdo ypatybės.

1941 m. JFK sesuo Rosemary paslaptingai dingo iš viešumos po to, kai jos tėvas nurodė atlikti jai lobotomiją. Jauna moteris liko pusiau paralyžiuota, jos intelektas tapo kaip trimetės. Josephas Kennedis paguldė Rosemary į psichiatrijos ligoninę ir visa šeima atsitvėrė tylos siena. Šis filmas atskleidžia tamsiausią Kennedžių šeimos paslaptį. Juosta nukelia į garsiosios Rosemary Kennedy jaunystę ir atskleidžia beprotišką tėvų ambiciją savo pavyzdinę šeimą paversti įrankiu, padėsiančiu kilti į politinę valdžią. Remiantis gausiais archyvų dokumentais, nuotraukomis, šeimos filmais, laiškais ir dienoraščiais, šiame dokumentiniame filme išsamiai pasakojama istorija apie vaiką, kurį paaukojo jo paties šeima.

Svarbiausios naujienos iš Lietuvos ir pasaulio – ne tik iš sostinių, bet ir atokiausių kampelių, informacija tiesiogiai iš įvykių epicentro, argumentų kaktomuša, interviu su dienos herojais tiesioginiame eteryje.

Nauja aktualių pokalbių rubrika žiūrimiausioje informacinėje laidoje "Panorama". Svarbiausius dienos įvykius apžvelgs ir su pašnekovais diskutuos penki žurnalistikos profesionalai – Audrius Matonis, Indrė Makaraitytė, Nemira Pumprickaitė, Rita Miliūtė, Vladimiras Laučius.

Šis filmas - tai išsamus žvilgsnis į avangardinio muzikanto Franko Zappos gyvenimą ir kūrybą. Avangardinio muzikanto ir atviro politinio kritiko Franko Zappos portretą padeda atskleisti koncertų ištraukos, archyviniai vaizdo įrašai ir asmeniniai interviu.

Laidos siužetai apie naujausias mokslinių tyrimų tendencijas ir naujas mokslo sritis, padedančias geriau pažinti pasaulį ir visuomenę. Atskleidžiamas žmonijos kelias iš mitologinės praeities į technologinę dabartį ir postžmogišką ateitį (dirbtinis intelektas, implantai, naujos medžiagos, socialiniai aspektai).

Elizos tėvui mirus nuo širdies smūgio, ji perima vadovavimą jo detektyvų įmonei, nors tam nepritaria jos artimieji, įskaitant šeimos draugą inspektorių Velingtoną, dar vadinamą "Hercogu".

Ciklo laidose kviečiama prisiminti pamirštas Vilniaus miesto vietas ir žmones arba susipažinti su jais.

Laida apie apleistas paveldo vertybes, apie atkuriamą, restauruojamą ir puoselėjamą paveldą Lietuvos miestuose bei kaimuose. Kalbinami paveldo specialistai, savininkai ir krašto metraštininkai.

4 dalių dokumentinių filmų ciklas apie Lietuvos pop muzikos šimtmetį.

Aktualijų laida, kurią veda Rasa Tapinienė ir Deividas Jursevičius.

Svarbiausios naujienos iš Lietuvos ir pasaulio – ne tik iš sostinių, bet ir atokiausių kampelių, informacija tiesiogiai iš įvykių epicentro, argumentų kaktomuša, interviu su dienos herojais tiesioginiame eteryje.

Nauja aktualių pokalbių rubrika žiūrimiausioje informacinėje laidoje "Panorama". Svarbiausius dienos įvykius apžvelgs ir su pašnekovais diskutuos penki žurnalistikos profesionalai – Audrius Matonis, Indrė Makaraitytė, Nemira Pumprickaitė, Rita Miliūtė, Vladimiras Laučius.

Kartais užtenka vieno žmogaus, kad imtų rastis pokytis - o kai susiburia keli, gimsta bendruomenė. "Bendrystės istorijos" seka paskui tuos, kurie keičia aplinką, įkvepia kitus, suburia bendrystei. Tai - įkvepiantis pasakojimas apie atsakomybę, iniciatyvą ir vietinę lyderystę. Nes visuomenė stipri tiek, kiek stiprios jos bendruomenės. Vieni buriasi socialinėms, kultūrinėms, meno veikloms, kiti - sportui ir judėjimui, tačiau visus vienija tikėjimas bendrystės svarba šiandien. Čia svarbus kiekvienas - ir tas, kuris imasi veikti, ir tas, kuris prisideda tyliai.

"Stop juosta". Virsmo ir laisvės architektūra. Lietuviai emigracijoje ir jų išgyvenimo istorijos. Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Pietų Afrikos respublika. 20 TV dokumentinių apybraižų apie emigrantų kovą už Lietuvos laisvę.

Šiandien susiduriant su sudėtinga situacija pasaulyje ir Lietuvoje saugumo prasme būtina ruoštis Planui B. Saugumo ekspertai, LT kariuomenės aktualijos, misijos vykstančios Lietuvoje ir praktiniai patarimai paprastam žmogui. Ką kiekvienas turime suvokti, žinoti ir kuo pasirūpinti. Kaip lavinti kritinį mastymą ir gebėjimą vertinti realybę, bei informacijos gausą.

Laida "Lietuvos deimančiukai" pasakoja apie žmones, kuriuos rašytojas Juozas Tumas Vaižgantas yra pavadinęs "deimančiukais". Tai darbštūs, gerus darbus dirbantys mūsų krašto žmonės. Pagalba vargstantiems, rūpinimasis gamta, kultūros išsaugojimu ir net kova už žmogaus teises,- laidos kūrėjai ieško ir atranda "deimančiukus", kurie savo pavyzdžiu ir kitus įkvepia geriems darbams.

Populiariausia LRT RADIJO informacinė programa. Laidoje skamba aktualiausia informacija, orai, spaudos apžvalga, politinės, socialinės, verslo bei kultūros naujienos, ekspertų komentarai, naujienų tarnybos žurnalistų parengti reportažai.

Analitinė diskusijų laida, kurioje platus ekspertų ratas apžvelgia aktualiausią temą ir ieško sprendimų. Dinamiškoje valandinėje laidoje klausytojas gali apie problemą išgirsti plačiai, išnagrinėtą įvairiais pjūviais.

Populiariausia ir ankstyviausia Lietuvoje ryto informacinė laida kiekvieną darbo dienos rytą žiūrovams siūlo tai, kas svarbiausia ryte: naujausias žinias, sporto pranešimus, spaudos apžvalgas, išsamią orų prognozę, pokalbius su studijos svečiais aktualiausiomis nūdienos temomis.

Moderni ir pozityvi laida (su subtitrais) atspindės mūsų daugiatautės valstybės didžiausios tautinės bendruomenės aktualijas, kultūrą, pristatys iškilių ir nusipelniusių Lietuvos lenkų portretus, bei mūsų bendros istorijos ypatingus puslapius, kurių pamokos aktualios ir šiandien. Gvildensime aktualias ir patrauklias temas, žengsime koją kojon su greitai besikeičiainčiu medijų pasauliu. Šiame sezone pristatysime ne tik Lietuvos lenkų bendruomenės ryškius atstovus, bet ir lietuvius, kuriuos sieja ypatingas ryšys su Lenkija, jos kultūra ir kalba. Kursime teimines laidas, skirsime dėmėsio reiškiniams ir įvykiams, kurie vienija lietuvių ir lenkų kultūras, aptarsime ir politines aktualijas. Pasakosime apie įvairių sričių mokslininkus, sportininkus ir menininkus, lenkus, kuriančius Vilniuje, Lietuvos kultūrai nusipelniusius lenkų kilmės asmenis.

Laida apie ortodoksų ir sentikių bendruomenių dvasinius kelius. Laidos autoriai pasakos apie ortodoksų ir sentikių gyvenimą Lietuvoje, apie žmones, šventes, istoriją, tradicijas ir kitas svarbias šių konfesijų temas.

"Pasivaikščiojimai" yra autorinė pokalbių laida, pakeitusi Lietuvos pokalbių laidų peizažą ir padariusi reikšmingą įtaką žanro vystymui. Lietuvos kultūros, mokslo, sporto ir visuomenės figūrų portretų galerija. Laida pastaruoju metu aktyviai eina ir į tarptautinių pokalbių sritį, bei jaunimo turinį ir auditoriją. Laidos pagrindu "Alma Litera" leidykla 2013 metais išleido "Pasivaikščiojimų" knygą. 2023 pavasarį pasirodė antroji knyga. "Pasivaikščiojimai" visada buvo nekonformistinis ir atviras pokalbių šou, į kurį patekti laikoma prestižo reikalu.

Žaidime "Spėk ir atspėk" svarbu ne tik teisingi atsakymai, bet ir gebėjimas atspėti, ką galvoja 100 Lietuvos gyventojų! Įdomūs klausimai, netikėti atsakymai ir puiki vakaro nuotaika.

Kultūros žurnalas sieks kiekybiniais ir kokybiniais parametrais auginti plačiąją meno mylėtojų publiką, skatinti žavėtis savo kultūra, įžvelgti sąsajas su Europine,pasaulio kultūra.Pasitelkus aistringus savo srities žinovus kūrėjai polilogiškai pristatys aktualius vizualiųjų menų, muzikos, kino, literatūros, teatro, šokio sričių reiškinius.

Jaukios penktadienio vakaronės LRT Televizijos Didžiojoje studijoje. Tradicija ir dabartis,nuoširdžiai grojantys ir dainuojantys Lietuvos žmonės – mūsų dainos ir muzika. Tai, kas paveldėta ir kuriama šiandien, kas jungia mus į bendruomenę. Čia – Lietuva. Čia duosim garo!

Televizijos laida, kurios tikslas - kelti drąsius ir ne visada patogius klausimus, koks yra šiuolaikinis tikėjimas, dvasininko bei tikinčiojo portretas bei vertybinės nuostatos, kaip jos keičiasi. Per pokalbius su dvasininkais ir pasauliečiais, pasakojant istorijas, kalbama apie tai, kokias transformacijas išgyvena Romos katalikų bažnyčia, kaip keičiasi kunigų portretas, su kokiais iššūkiais susiduria šiuolaikinė bažnyčia ir tikintieji, koks religijos vaidmuo visuomenėje ir svarbiuose vertybiniuose pasirinkimuose.

"Dinastijos" - tai gyvenimo būdo laida apie išskirtines Lietuvos dinastijas ir kelias kartas siekiančias šeimų istorijas. Kalbinami autoritetą šalyje turintys mūsų amžininkai: visuomenės veikėjai, rašytojai, mokslininkai, teatralai, gydytojai, verslininkai, vertėjai, dailininkai, aktoriai ir kt. Kiekvieną savaitę pasakojama glausta vienos šeimos istorija, rodoma archyvinė medžiaga, kalbinami ryškiausi ir žinomiausi šeimos nariai, pristatoma jų profesija, paveldėti ir įgyti talentai, laisvalaikis, lankomos su šeimos istorija susijusios vietos, dokumentikos ir fotoreportažo metodais kuriamas šeimos genealoginis medis.

1941 m. JFK sesuo Rosemary paslaptingai dingo iš viešumos po to, kai jos tėvas nurodė atlikti jai lobotomiją. Jauna moteris liko pusiau paralyžiuota, jos intelektas tapo kaip trimetės. Josephas Kennedis paguldė Rosemary į psichiatrijos ligoninę ir visa šeima atsitvėrė tylos siena. Šis filmas atskleidžia tamsiausią Kennedžių šeimos paslaptį. Juosta nukelia į garsiosios Rosemary Kennedy jaunystę ir atskleidžia beprotišką tėvų ambiciją savo pavyzdinę šeimą paversti įrankiu, padėsiančiu kilti į politinę valdžią. Remiantis gausiais archyvų dokumentais, nuotraukomis, šeimos filmais, laiškais ir dienoraščiais, šiame dokumentiniame filme išsamiai pasakojama istorija apie vaiką, kurį paaukojo jo paties šeima.

Šeimos patriarchas Sebastijanas Praisas netrukus pasitrauks iš "Palikimo investicijų", bendrovės, kurią pats įkūrė ir valdė trisdešimt metų, generalinio direktoriaus pareigų. Tikimasi, kad atsitraukdamas jis paskelbs savo įpėdinį, tačiau išvakarėse vyras dingsta. Po ilgų ieškojimų tampa aišku, kad jo nebėra tarp gyvųjų. Kyla daug įtarimų, kas galėjo norėti jo mirties. Likus nežinomybei, kas turėjo tapti verslo imperijos valdytoju, šeimoje prasideda kova dėl valdžios: karštakošė Sebastijano buvusi žmona Andželik ir negailestinga jo dukra Felisiti daro viską, kad antroji Sebastijano žmona Dineo neužtikrintų generalinio direktoriaus posto savo sūnui.

"Euromaxx" - tai vokiečių televizijos "Deutsche Welle" ir LRT bendros gamybos Europos kultūros ir gyvenimo būdo žurnalas. Dinamiškuose reportažuose - meno, kultūros renginiai, mokslo atradimai, mada, muzika, kulinarinis paveldas, gražiausių Europos miestų architektūra, įdomūs žmonės ir jų istorijos, skirtingų tautų gyvenimo būdo ypatybės.

Atėnai, savo ankstyvosiomis dienomis buvęs mažas kaimelis, buvo įkurtas apleistoje žemėje 3000 m. pr. Kr., tačiau V a. pr. Kr. tapo vienu didžiausių senovės miestų.

Svarbiausios naujienos iš Lietuvos ir pasaulio – ne tik iš sostinių, bet ir atokiausių kampelių, informacija tiesiogiai iš įvykių epicentro, argumentų kaktomuša, interviu su dienos herojais tiesioginiame eteryje.

Nauja aktualių pokalbių rubrika žiūrimiausioje informacinėje laidoje "Panorama". Svarbiausius dienos įvykius apžvelgs ir su pašnekovais diskutuos penki žurnalistikos profesionalai – Audrius Matonis, Indrė Makaraitytė, Nemira Pumprickaitė, Rita Miliūtė, Vladimiras Laučius.

Kauno gatvės kavinukėje susipažįsta keli jauni žmonės. Rūta su Aukse baiginėja vidurinę mokyklą, Linas ir Tomas - jau studentai. Drauge jie užsuka į mažytį bičiulio Vyto fotoateljė, šį bei tą išsiaiškina apie naująsias pažintis.

Kalbos ribos - nauja TV laida, puoselėjanti mūsų kalbos kultūrą. Tai laida kuri pažvelgs į mūsų lietuvių kalbą iš šiuolaikinio pasaulio perspektyvos - kaip mūsų kalba keičiasi ir kinta, kiek mes ją turim saugoti, o kiek leisti jai keistis ir modernėti? Kokia yra šiuolaikinė lietuvių literatūra? Apie ką kuria ir rašo jaunieji kūrėjai? Kaip mūsų kalbai įtaką daro pasaulio aktualijos? Tai laida apie kalbos iššūkius 21 amžiuje ir apie kompromisus susikalbėti, kad ir kiek skirtingo pobūdžio kalbų mus suptų moderniame pasaulyje.

Elizai, kaip vienintelei Londone detektyvei moteriai, sunkiai sekasi rasti darbo. Jai beviltiškai reikia pinigų, tad ji imasi iš pažiūros neįmanomos bylos - įrodyti kaltę pripažinusio vyro nekaltumą.

Monologai iš spektaklių, skaito aktoriai, Filmuojami klipo principu.

Televizijos laida, kurios tikslas - kelti drąsius ir ne visada patogius klausimus, koks yra šiuolaikinis tikėjimas, dvasininko bei tikinčiojo portretas bei vertybinės nuostatos, kaip jos keičiasi. Per pokalbius su dvasininkais ir pasauliečiais, pasakojant istorijas, kalbama apie tai, kokias transformacijas išgyvena Romos katalikų bažnyčia, kaip keičiasi kunigų portretas, su kokiais iššūkiais susiduria šiuolaikinė bažnyčia ir tikintieji, koks religijos vaidmuo visuomenėje ir svarbiuose vertybiniuose pasirinkimuose.

LRT tęsia pažintį su regionais ir vasaros sezono metu iš televizijos studijų keliasi į Lietuvos miestus ir miestelius - keliauja pažinti šalies ir jos gyventojų.

Aktualijų laida, kurią veda Rasa Tapinienė ir Deividas Jursevičius.

Svarbiausios naujienos iš Lietuvos ir pasaulio – ne tik iš sostinių, bet ir atokiausių kampelių, informacija tiesiogiai iš įvykių epicentro, argumentų kaktomuša, interviu su dienos herojais tiesioginiame eteryje.

Nauja aktualių pokalbių rubrika žiūrimiausioje informacinėje laidoje "Panorama". Svarbiausius dienos įvykius apžvelgs ir su pašnekovais diskutuos penki žurnalistikos profesionalai – Audrius Matonis, Indrė Makaraitytė, Nemira Pumprickaitė, Rita Miliūtė, Vladimiras Laučius.

Moderni ir pozityvi laida (su subtitrais) atspindės mūsų daugiatautės valstybės didžiausios tautinės bendruomenės aktualijas, kultūrą, pristatys iškilių ir nusipelniusių Lietuvos lenkų portretus, bei mūsų bendros istorijos ypatingus puslapius, kurių pamokos aktualios ir šiandien. Gvildensime aktualias ir patrauklias temas, žengsime koją kojon su greitai besikeičiainčiu medijų pasauliu. Šiame sezone pristatysime ne tik Lietuvos lenkų bendruomenės ryškius atstovus, bet ir lietuvius, kuriuos sieja ypatingas ryšys su Lenkija, jos kultūra ir kalba. Kursime teimines laidas, skirsime dėmėsio reiškiniams ir įvykiams, kurie vienija lietuvių ir lenkų kultūras, aptarsime ir politines aktualijas. Pasakosime apie įvairių sričių mokslininkus, sportininkus ir menininkus, lenkus, kuriančius Vilniuje, Lietuvos kultūrai nusipelniusius lenkų kilmės asmenis.

"Stop juosta". Virsmo ir laisvės architektūra. Lietuviai emigracijoje ir jų išgyvenimo istorijos. Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Pietų Afrikos respublika. 20 TV dokumentinių apybraižų apie emigrantų kovą už Lietuvos laisvę.

Laida, kuri rodo įkvepiančias istorijas apie žmones, kurie turėdami negalių ar tam tikrų sutrikimų gyvena gyvenimą nenugalėti ir nepalaužti. Šia laida siekiame padidinti žmonių su negalia įtrauktį ir matomumą viešojoje erdvėje, aktualizuoti "nematomas negalias", įgarsinti problemas su kuriomis susiduria tokių žmonių artimieji, bendruomenės nariai, socialiniai darbuotojai ir nevyriausybinės organizacijos.

Aktualiausių įvykių analizė Kauno mieste, regione ir Lietuvoje. Nuo jaunatviškų eksperimentų iki rimtų argumentų - pagarba pašnekovui ir nuomonių įvairovė: akademinis miesto veidas; politika neformalioje aplinkoje; socialinė integracija; kultūra ir menas - kitaip, miesto skonis - istorija ir paveldas. Nuo kaunietiškos inteligencijos iki netikėtų eksperimentų. Tai laida, kurios laukia ne tik kauniečiai.

Populiariausia LRT RADIJO informacinė programa. Laidoje skamba aktualiausia informacija, orai, spaudos apžvalga, politinės, socialinės, verslo bei kultūros naujienos, ekspertų komentarai, naujienų tarnybos žurnalistų parengti reportažai.

Analitinė diskusijų laida, kurioje platus ekspertų ratas apžvelgia aktualiausią temą ir ieško sprendimų. Dinamiškoje valandinėje laidoje klausytojas gali apie problemą išgirsti plačiai, išnagrinėtą įvairiais pjūviais.

Populiariausia ir ankstyviausia Lietuvoje ryto informacinė laida kiekvieną darbo dienos rytą žiūrovams siūlo tai, kas svarbiausia ryte: naujausias žinias, sporto pranešimus, spaudos apžvalgas, išsamią orų prognozę, pokalbius su studijos svečiais aktualiausiomis nūdienos temomis.

Programoje pasakojamos baltarusių gyvenimo istorijos, rodoma ką jie veikia ir kaip jaučiasi Lietuvoje. Daugelis baltarusių buvo priversti palikti savo šalį ir persikelti gyventi į skirtingas šalis. Kiekvienas turi savo istoriją ir savo mintis ateičiai. Kažkas jau sukūrė savo verslą ir aktyviai jį plėtoja, kažkas organizuoja kultūrinį gyvenimą savo tautiečiams ir kitų šalių piliečiams.

Kultūrinė-religinė programa "Kelias" pasakoja apie Lietuvos evangelikų liuteronų ir reformatų bendruomenių istoriją ir dabartį. Laidose vaizdingai pristatoma daugiau nei 500 metų Lietuvoje gyvuojanti liuteronų ir reformatų bažnyčios tradicija ir istorinis paveldas. Pasakojama apie įvairiuose Lietuvos kampeliuose esančias liuteronų ir reformatų bažnyčias ir bendruomenes, jų gyvenimą, ryšius su išeivija ir užsienio bendruomenėmis, pristatomos iškilios asmenybės. Programa "Kelias" per Lietuvos nacionalinę televiziją transliuojama jau daugiau nei 30 metų. Jos autoriai: Rita Naujokaitytė ir Tomas Pavilanskas-Kalvanas.

"Pasivaikščiojimai" yra autorinė pokalbių laida, pakeitusi Lietuvos pokalbių laidų peizažą ir padariusi reikšmingą įtaką žanro vystymui. Lietuvos kultūros, mokslo, sporto ir visuomenės figūrų portretų galerija. Laida pastaruoju metu aktyviai eina ir į tarptautinių pokalbių sritį, bei jaunimo turinį ir auditoriją. Laidos pagrindu "Alma Litera" leidykla 2013 metais išleido "Pasivaikščiojimų" knygą. 2023 pavasarį pasirodė antroji knyga. "Pasivaikščiojimai" visada buvo nekonformistinis ir atviras pokalbių šou, į kurį patekti laikoma prestižo reikalu.

Žaidime "Spėk ir atspėk" svarbu ne tik teisingi atsakymai, bet ir gebėjimas atspėti, ką galvoja 100 Lietuvos gyventojų! Įdomūs klausimai, netikėti atsakymai ir puiki vakaro nuotaika.

"Dinastijos" - tai gyvenimo būdo laida apie išskirtines Lietuvos dinastijas ir kelias kartas siekiančias šeimų istorijas. Kalbinami autoritetą šalyje turintys mūsų amžininkai: visuomenės veikėjai, rašytojai, mokslininkai, teatralai, gydytojai, verslininkai, vertėjai, dailininkai, aktoriai ir kt. Kiekvieną savaitę pasakojama glausta vienos šeimos istorija, rodoma archyvinė medžiaga, kalbinami ryškiausi ir žinomiausi šeimos nariai, pristatoma jų profesija, paveldėti ir įgyti talentai, laisvalaikis, lankomos su šeimos istorija susijusios vietos, dokumentikos ir fotoreportažo metodais kuriamas šeimos genealoginis medis.

Atėnai, savo ankstyvosiomis dienomis buvęs mažas kaimelis, buvo įkurtas apleistoje žemėje 3000 m. pr. Kr., tačiau V a. pr. Kr. tapo vienu didžiausių senovės miestų.

Šeimos patriarchas Sebastijanas Praisas netrukus pasitrauks iš "Palikimo investicijų", bendrovės, kurią pats įkūrė ir valdė trisdešimt metų, generalinio direktoriaus pareigų. Tikimasi, kad atsitraukdamas jis paskelbs savo įpėdinį, tačiau išvakarėse vyras dingsta. Po ilgų ieškojimų tampa aišku, kad jo nebėra tarp gyvųjų. Kyla daug įtarimų, kas galėjo norėti jo mirties. Likus nežinomybei, kas turėjo tapti verslo imperijos valdytoju, šeimoje prasideda kova dėl valdžios: karštakošė Sebastijano buvusi žmona Andželik ir negailestinga jo dukra Felisiti daro viską, kad antroji Sebastijano žmona Dineo neužtikrintų generalinio direktoriaus posto savo sūnui.

"Euromaxx" - tai vokiečių televizijos "Deutsche Welle" ir LRT bendros gamybos Europos kultūros ir gyvenimo būdo žurnalas. Dinamiškuose reportažuose - meno, kultūros renginiai, mokslo atradimai, mada, muzika, kulinarinis paveldas, gražiausių Europos miestų architektūra, įdomūs žmonės ir jų istorijos, skirtingų tautų gyvenimo būdo ypatybės.

IV a. pr. Kr.: Aleksandras Didysis siekia paversti žvejų kaimelį žavingiausiu senovės pasaulio miestu. Pasigrožėkite rekonstruotais miesto ir jo įspūdingų statinių vaizdais.

Svarbiausios naujienos iš Lietuvos ir pasaulio – ne tik iš sostinių, bet ir atokiausių kampelių, informacija tiesiogiai iš įvykių epicentro, argumentų kaktomuša, interviu su dienos herojais tiesioginiame eteryje.

Nauja aktualių pokalbių rubrika žiūrimiausioje informacinėje laidoje "Panorama". Svarbiausius dienos įvykius apžvelgs ir su pašnekovais diskutuos penki žurnalistikos profesionalai – Audrius Matonis, Indrė Makaraitytė, Nemira Pumprickaitė, Rita Miliūtė, Vladimiras Laučius.